VšĮ "Vilniaus miesto psichikos sveikatos centras"

Gydymo istaiga gauna pinigu renovacijai ir tai tiesiog kaip ir visur Lietuvoje galimybe uzsidirbti I savo kisene. Net ankstoje apie istaiga acentuojama ne gydymo kokybe, o istaigos konforto lygis, kas savaime suprantama turi buti uztikrintas. Personalas nuo tarybu laiku: visi apie visus viska zino ir pasaliniu cia nereikia. O apie po is Baks priprasyta tiek neigiqmu atsiliepimu, kad sunku butu suprasti, kodel ji vis dar vedeja… Arba ne, Juk jos vyras ponas Robert Van Voren ar dalyvavo atidarant valgymo sutrikimo skyriu. Skaiciau straipsnyje, kur jis teigia isteiges si skyriu Nyderlandu valstybes suteiktos paramos pinigais. Kyla klausimas ar tai jau ponu Baksu privatizuojamas objektas…

Pirmą kartą į konsultacijas pas Brigitą Baks atvykau prieš beveik 4 metus. Jau tą kartą pasirodė, jog praktiškai gydysiuos viena pati, nesvarbu, kad bet kada galėsiu pasikonsultuoti su gydytoja. Antrąkart grįžau tik po 3 metų, iki tol sutrikimas neišnyko ir nusprendžiau pabandyti gydymą. Man pasakė, jog turėsiu mažiausiai pusmetį laikytis plano, tik tada galėsiu GALBŪT pereiti prie intuityvaus valgymo. Bandžiau, labai stengiausi, bet per tą laiką nuslydau gal 3-4 kartus. Nuolat stebėti laikrodį ir nesiklausyti, ką sako skrandis (kartais tekdavo per prievartą valgyt), buvo itin sunku ir varginama. Bet galvojau 'koks gydymas yra malonus?'. Lankydavausi pas Brigitą Baks kiekvieną 'mielą' mėnesį, nors pati esu iš Mažeikių - kito Lietuvos galo. Ir kiekvieną 'mielą' kartą užtrukdavau vos 15 minučių (nors kelionė užtrukdavo daugiau kaip puse paros). Pažiūrėdavo į mano sąsiuvinį, sakydavo: 'viskas gerai, taip ir toliau', o aš vis skųsdavausi sotumo nebuvimu.. Užtat kartais išvažiuodavau su dar vienu nauju siūlytos knygos pavadinimu. Kartą tiesiog pasakė: 'tai gal tau čia nuo nerimo'. GAL. Prie jos pareigų parašyta 'skyriaus vedėja psichiatrė-psichoterapeutė', neturėtų būti jokio GAL arba jei jau kyla toks žodis, turėtų būti bendravimas su pacientu ir ieškojimas šaknų. Ar aš klystu? Ir jei jau susidaro tokia nuomonė apie skyriaus vedėją, ar verta rizikuoti kreiptis į kitus šio skyriaus specialistus? Galų gale, kai jau jaučiau, kad daugiau nebenoriu būti nuo kažko priklausoma, kad pagaliau noriu laisvės, tik tada gavau siuntimą į užsiėmimus, bet nenuėjau. Visi neigiami komentarai apie šį skyrių yra žymiai realistiškesni nei teigiami.

Tiesiog sutinku su kitais neigiamais komentarais, gydytojai (ne visi) atrodė neprofesionaliai ir gana arogantiški.

Šitoje įstaigoje daug žeminimo ir prievartos (emocinės, bet grėsmė yra ir fizinei). Svarbiausias gydymo būdas vaistais prišerti. Jokio saugumo, pasitikėjimo nėra. Daug bendravimo modelių likę nuo sovietinių laikų. Gydytojai serga didybės manija.

Taip save reklamuojai ir skelbia, kad esant kritiniui atvėjui ar jeigu yra savižudybės rizika tai suteikia tau pirmąją pagalbą. Nė velnio! Jokios pagalbos nesuteiks, apšauks ir išvarys, o jeigu nori pagalbos na tai patys suprantate, pinigėliai. Kol pasitiki gydytojais viskas atrodo lyg ir gerai tik esmė ta, kad pirmenybė turėtų būti teikiama terapijai, o ne vaistams. Aišku vaistus išrašyt užtrunka vos kelias minutes ir nereik net bendraut, o kur kas daugiau įgūdžių ir atsidavimo reikia norint padėti sergančiam žmogui. Kokius vaistus išrašo tavo gydymui tai tikras absurdas. Litis, kuris “suvalgys” tavo kepenys vos vartojant nedidelėmis dozėmis bei ne ityn ilgą laiko tarpą. Venlafaxinas, kuris sutrikdo visus tavo hormonus ir smegenis taip, kad net neįmanoma atsikratyti šitos šlykštynės kokią siaubingą abstinencija jis sukelia jeigu neišgeri bent vieną dieną. Taip sumals jūsų smegenis, kad po to jau nebebus įmanoma be jų gyventi ir vartosi ne todėl dėl ko iš pradžių jie buvo skirti, o tik tam, kad išvengti abstinencijos. Psichiatrinių vaistų įsigytų iš vaistinės poveikis labai panašus kaip gatvėje įsigytų narkotinių medžiagų ir visai jokio skirtumo kur tu juos gavai, tas pats šlamštas. Be to daug kur parašyta, kad negalima skirti ličio bei venlafaxino vartoti kartu vienu metu, bet niekam nerūpi. JAV dažnai rašoma visur ir skelbiama, kad net medikai nežino kaip iš tikrųjų veikia antidepresantai ar litis ir kodėl vieniem žmonėm tikrai nuo jų pasidaro geriau. Taip pat statistika rodo, kad terapija yra daug naudingesnė ir efektyvesnė lyginant su vaistais. Taip, su vaistais poveikis bus greitas bet trumpalaikis, neefektyvus ir vaistais neišgydysi psichiatrinių ligų, tik prislopinsi viską ir būsi kaip daržovė. Tokias bjaurybės išrašo vadinamieji “gydytojai-psichiatrai”, kad vėliau net Lietuvoj nėra mažesnių dozių norint atsikratyti jų. Tarkime Lietuvoje venlafaxine yra tik 150mg, 75mg, 37,5mg ir tik pailginto atpalaidavimo kapsulės. Tuo tarpu, JAV turi įvairių dozių ir 50 ir 25mg ir tablėtemis, kurias dar galima padalinti su vaistinėje įsigytu tablečių dalytuvu.