Reitingas

Pacientai, kurie rekomenduoja Rimantas Kulikauskas, %

Licencijos

Gydytojas ortopedas traumatologas

Išduota: 2004-10-10, Nr. MPL-01870, Galiojanti

Kulikauskas Rimantas dirba šiose gydymo įstaigose

Jeigu žinote, kur dirba Kulikauskas Rimantas?

Įvesti darbovietę!
Detalus įvertinimas

Kiek laiko laukėte, kol Jus priims?

83.5% Complete
4.2

Priėmė iškarto sutartu laiku

Kaip tiksliai diagnozavo Jūsų problemą?

75.3% Complete
3.8

Diagnozė buvo tiksli

Ar paskirtas gydymas buvo veiksmingas?

78.7% Complete
3.9

Pilnai išgydė

Ar atsakė į visus Jums rūpimus klausimus?

75.3% Complete
3.8

Išsamiai atsakė į visus klausimus

Ar skyrė pakankamai laiko?

75.3% Complete
3.8

Skyrė laiko visapusiškai problemos analizei ir gydymui

Ar po apsilankymo pasidomėjo kaip jaučiatės?

70.8% Complete
3.5

Domėjosi, bet mano iniciatyva

Kaip vertinate paslaugų kainas?

90.6% Complete
4.5

Nereikėjo mokėti

Ar atsilyginote gydytojui asmeniškai?


Rezultatai rodomi tik prisijungusiems!

Pacientų atsiliepimai
2018-12-23, 23:21 | Registruotas lankytojas 1

Marijampoles ligonines priimamajam, po kritimo ir smarkaus nugaros, juosmens ir apatines stuburo dalies sumusimo, atvykus, teko laukti uz gydytojo kabineto duru 20 min, kol baige asmenini pokalbi telefonu, tada padare nuotrauka. Po rentgeno nuotraukos, dar laukeme 1,5 val. nors nebuvo traumuotu pacientu. Tuomet vyriskis, kuriam dare nuotrauka po musu, pakviestas buvo anksciau ir isejo su israsu. Pasiteiravus seseles kiek dar reikes laukti, ir kodel vyriskis kuriam rentgena dare po musu jau isejo, atsake kad israsas jau yra, bet gydytojas uzsiemes. Paprasius israso, ji atnese kopija. Ten buvo parasyta “luzio nera”. Sesute rekomendavo saldyti dvi dienas sumusta vieta. Pasiteiravus, kodel negalima susilenkti ir issitiesti, kodel didelis skausmas, ar neturetu nuotrauka buti issamiau aprasyta, ir paprasius rentgeno nuotraukos, buvo pasakyta, kad nuotrauku nedaro ir neduoda, kad jas pas seimos gydytoja reikia daryti. Tuomet is ranku buvo isplesta atsakymo kopija, ir pasakyta: ”jei kyla tiek klausimu, sedekit ir laukit gydytojo”, ir uztrenktas langelis. Dar palaukem 15 min, bet buvo akivaizdu, kad gydytojas nesiruosia priimti artimiausiu metu. Galiausiai 22:30 isvaziavome neapsikente. Skaudejo nugara, sedeti buvo sunku. Siaubinga, koks bendravimo lygis Marijampoles priemimo skyriuje, ligonineje, o rytoj Kucios.
Tokiom akimirkom tikrai norisi eiti i privacias klinikas, kur jautiesi pilnavertis pacientas, o ne “tuscia vieta”. Nors pinigus visa gyvenima moki tiems gydytojams, tik ne tiesiogiai, per sodra, tai tiesiogines zmogiskos pagalbos ir negali sulaukti. Isties, labai liudna. Tada supranti, kad reikia gilintis i pacientu teises, kad galetum save apgint, kad gydytoju ir sesuciu profesionalumas tik siekiamybe.
Ir provincijos skirtumas tarp Vilniaus yra milziniskas.
Su artejanciomis sventemis, linkiu sesutems ir gydytojams neatbukti nuo savo darbo, ir ideti sirdies i kiekviena susitikima su pacientu. Labai liudna ir skaudu.
O mes ieskosime pagalbos kitur.