Lankiausi skubios pagalbos skyriuj, atvykau iš rajono su dideliais skausmais. Po lašelinės būklė dar pablogėjo, skausmai sustiprėjo. Apie tai informavau gydytoją, prašiau pagalbos ar papildomų tyrimų, nes šiuo metu rajone jokių tyrimų atlikti nėra galimybės. Dar prieš lašelinės pastatymą sakiau , jog diagnozuotas 2 tipo cukrinis deabetas ir dexametazonas, kuri lašino nuo skausmo, gali padidinti cukraus kiekį. Tačiau gydytojas į tai nekreipė dėmesio, liepė važiuoti namo ir kreiptis į šeimos gydytoją, kuri man nuotoliniu būdu nieko negali padėti. Grįžau taksi su dideliais skausmais namo , visą naktį negalėjau užmigti. Grįžusi pasimatavau cukrų, jis buvo žymiai padidėjęs ir dabar kenčiu skausmus ir nežinau, ką daryti. Be to, prie manęs pasodino ligonį visai šalimais krėsle, kuriam darė COVID-19 testą, man jo neatliko. Paklausiau, kodėl nesilaikoma gydymo įstaigoj karantino reikalavimų, bent jau saugaus atstumo, kadangi priklausau rizikos grupei ir tikrai, kaip ir visi, bijau užsikrėsti virusu. Man atsakė, jog visur galiu užsikrėsti: parduotuvėj, autobuse ir pan. Bet aš esu ligonis ir po parduotuves nevaikštau, autobusais irgi nevažinėju. Kur kreiptis , kaip gydytis toliau, nežinau, nes liga nediagnozuota ir vaistai nuo skausmo nepadeda. Gydytojas arogantiškas, neturi atjautos sergančiam žmogui ir noro padėti, o gal ir kompetencijos trūksta ar profesinio žingeidumo.