Justinas Drūteika

Gydytojas, kuris laiku nediagnozavo mano ligos ir neskyrė tinkamo gydymo.

Deje, bet gera patirtimi pas šitą gydytoją pasidalinti negaliu.
Grįžau po 7-erių metų į Lietuvą, ieškojau pagalbos ir naujo požiūrio dėl savo įsišaknijusių neurologinių simptomų (kurie kamuoja nuo vaikystės).
Intuityviai pasirinkau jauną gydytoją (tikėjausi šviežaus požiūrio) - klydau.
Tai buvo labiausiai nuspėjamas ir silpniausias specialistas pas kokį esu buvęs.

Pirma "raudona vėliava" - žmogus klausosi paciento - pasidėjęs telefoną ant stalo su atverstu pokalbiu (automatiškai aš jau esu antrame plane).
Pyškina greitai klaviatūrą su mano nusiskundimais. Matau kaip žmogus rašo, klausosi, bet negirdi.

Antra "raudona vėliava" - truputį paprieštaravus jo nuomonei, jis pasako, kad aš turiu savo įsitikinimus. Teigia perskaitęs nemažai straipsnių.
Ak, nuostabu!
Nuo šiol mes diagnozuojame straipsniais ir galimai Netflix'o dokumentika.
Medicina nėra absoliutus mokslas ir gydymo principai neturi būti kiekvienam vienodi, kad remtis įsitikinimais ar perskaitytais straipsniais.
Kiekvienas pacientas yra unikalus. Tu kaip specialistas turi būti lankstus, bandyti suprasti, įsiklausyti, analizuoti, žvelgti kuo giliau, kažkiek eksperimentuoti, bei sugebėti keistis - pagal situaciją.
Bet žinoma; paprasčiau yra greitai sutarškinti klaviatūrą, pasakyti mainstream'inės medijos suformuotus įsitikinimus ir paprašyti palikti kabinetą, nes neva mūsų laikas baigėsi.
Aš turiu supratimą kitokį - mūsų laikas baigiasi tada, kai abu suprantame vienas kitą ir prieiname konsensusą, o ne kuo skubiau atsikratau paciento, greitai jam paskiriu porą absurdiškų tyrimų ir pasiimu savo 85€. (p.s blogiausiai mano išleisti 85€, įstaiga - Northway.)

Ir trečia "raudona vėliava"- žmogus sutikęs mane pirmą kartą, visiškai nežinodamas mano istorijos ir tik apturėjęs keliolikos minučių pokalbio - pasako, kad aš tiesiog priklausomas nuo vaistų.
Tiesiog nuostabu!
Unikalus specialistas. Kaip greitai pažino pacientą be jokios gilesnės analizės ir padarė savo išankstinę prezumpciją (jei būtų nuoširdžiai mane girdėjęs, būtų supratęs, kad mano simptomai visiškai neatitinka priklausomybės apibrėžimo). Bet jis girdėjo tik tai, ką norėjo, tiesiog mano žodžius pritempinėjo prie savo įsitikinimų ir prielaidų (confirmation bias).

Vienas iš mano nusiskundimų buvo, tai, kad jau daugelį metų praktiškai nemiegu ir bandydamas užmigti patiriu tikrai neįprastus ir keistus neurologinius simptomus.
Jo atsakas buvo:
- ,,Reikia mažinti mėlyną ekraną prieš miegą"
Ak, kaip paprasta šiais laikais diagnozuoti. Šitą informaciją būčiau gavęs bet kuriame 5 minučių YouTube video.

Reziume: žmogus mandagus, gan taktiškas, atrodo geras ir padorus. Bet geras žmogus nėra specialybė.
Kaip specialistas - labai silpnas ir nemokantis/nenorintis girdėti (klausytis ir girdėti yra du skirtingi dalykai), bei visai nesistengiantis bent kažkiek pažvelgti giliau ir nusimesti paviršutiniškai susikurtas prielaidas.

Tad, jeigu jūsų nusiskundimai yra sudėtingesni nei paprastas nugaros skausmas ar užspaustas nervas, tai stipriai rekomenduoju rinktis kitą, bei kuo vyresnį specialistą (nors jie ir yra atbukę nuo pasikartojančių pacientų), bet jie nėra paveikti šiuolaikinų plačiosios visuomenės tendencijų ir galimai turi gilesnį požiūrį.

O šitam žmogui, nuoširdžiai palinkėsiu sėkmės, bei semtis patirties, bet ne iš straipsnių, YouTube video, ar dokumentinių serialų (kas irgi nėra blogai jeigu tai nėra tavo įsitikinimų formuotojas), o empiriniais stebėjimais iš kiekvieno paciento unikalumo.

O kol kas, atrodo liūdna ateitis Lietuvos medicinoje, nes Netflix'o karta ateina, kurie yra silpni, baikštūs, bet su dideliais ego, bei nesugebėjimu būtų lanksčiais, nes jų susikurtas savo paveikslas yra aukščiau paciento.

Ir visą savo šitą patirtį pabaigsiu Alberto Eintšeino žodžiais: "The measure of intelligence is the ability to change"